Šiandien rankdarbių parduotuvių lentynos lūžta nuo priemonių įvairioms naujoms rankdarbių rūšims. Iš užsienio atkeliauja vis naujų jų formų, kartais išbandęs vieną ar kitą rūšį žmogus atranda iki tol giliai tūnojūsį kūrybinį talentą. Štai ką gali rankdarbių magija!
Galima dekoruoti daiktus, kurti interjero detales, netgi pradėti savo verslą arba tiesiok produktyviai leisti laisvą laiką. Apžvelkime populiariausias rankdarbių rūšis:Dekupažas- Šia technika galima atnaujinti senus baldus, pasidaryti originalius papuošalus,virtuvės įrankius ir kitas interjero detales. Rankdarbių parduotuvėse galima rasti specialių medienos gaminių, tokių, kaip dėžutės papuošalams, arbatai ir kitiems daikteliams susidėti, šukų, pakabų rūbams ir kita. Daubybė specialiai dekupažui skirtų priemonių- lakų, servetėlių, ryžinio popieriaus, sendinimo efektų.., leist pasireikšti fantazijai.
Interjero lėlių gamyba – Jos gali būti išpuoštos smulkiausiomis drabužių detalėmis, pūstomis sukniomis. Sėdėti ant suolelių, bėgti per lietų, išreikšti įvairiausias emocijas, pasakoti visokias istorijas. Tai užsiėmimas, reikalaujantis menininko gyslelės. Specialiais įrankiais iš modilino formuojamas lėlės veidas: nosis, ausys, vėliau – smulkučiais teptukais išpiešiamos akys, lūpos. Kai kurių lėlių pirštai netgi turi nagučius, miniatiūrines raukšleles ties linkiais. Jomis galima atvaizduoti tikrus žmones ar įvykius.
Interjero meškiukų siuvimas – užsienyje kuriasi ištisos parduotuvės, kur už mielai žvelgiantį meškiuką iš Jūsų gali paprašyti nuo 100 eurų. Kūrėjos pabrėžia, jog tai – ne žaislai, nors sukurti taip, kad judintų rankytes bei kojytes, sukiotų galvą. Visgi jie turėtų įsitaisyti kur nors jūsų namų lentynoje ir priversti nusišypsoti kaskart, kai į juos pažvelgsite. Kuriamos įvairios iškarpos, vaškuojamos nosytės, specialiomis adatomis ir itin stipriais siūlais formuojamas snukutis. Kartu su meškiukais gimsta ir kiti gyvūnėliai – drambliai, zuikučiai. Tačiau meškinai arba „tedžiai“ vis dėlto išlieka populiariausi ir mylimiausi.
Mozaika – kuriama iš atskirų smulkių medžio, stiklo, keramikos, molio, metalo gabaliukų. Mozaika praktiškai galima dekoruoti bet ką – nuo pakabuko iki stalviršio. Tai – labai sena technika, anksčiau iš mozaikos buvo dėliojamos ištisos religinės ar istorinės scenos ir toks darbas jau išsitekdavo tik ant sienų ar lubų. Tokiu amatu anksčiau galėjo užsiimti tik meistrai ir dailininkai, šiandien tai pabandyti gali kiekvienas. Menininkai gali eksperimentuoti – gal įspūdingas kūrinys gims iš užsilikusios vonios plytelės ar ryte pastebėto išdužusio stotelės stiklo gabaliukų? Tereikia stipraus mozaikoms skirto tinko, truputėlio vaikystėje įgytų „puzlių“ dėliojimo įgūdžių ir, žinoma, vaizduotės…
Papuošalų gamyba – Kiekviena moteris mėgsta pasipuošti, o jei dar tai – vienetinis papuošalas… Pasipuošusi rankų darbo auskarais ar vėriniu, niekuomet nesutiksite tokį pat turinčios pažįstamos. čia nėra schemų ar raštų. Įvairiose mugėse šiandien pastebime įdomiausių darbų: iš pusbrangių akmenų, iš stiklo karoliukų, plunksnų, ryškaus modilino. Vieni neperžengia klasikinio derinimo: stambių ir mažų karoliukų su intarpais, kiti gi kuria kardinaliai asimetriškus, gigantiškus, spalvingus papuošalus drąsioms asmenybėms.
Skrebinimas – (angl . scrapbooking) tai būdas asmeniškai, įvairiomis smulkiomis detalėmis puošti nuotraukų albumus, užrašines, sąsiuvinius, vokus, atvirukus, netgi vestuvių kvietimus. Svarbiausia, kad skrebinimui praktiškai negalioja jokios taisyklės. Dažnai naudojama tekstilė ar bent ryškiaspalvės juostelės, smulkūs štampai, kuriais gražinamas skrebinimui skirtas popierius, įvairūs vinukai, smulkias formas galintys iškirsti skylamušiai. Tokiu būdu galima susikurti išskirtinius darbus, dailinti juos smulkmenomis iš kelionių, džiovintais augalais, šeimos nuotraukomis, netgi koncertų/muziejų bilietais ar apyrankėmis.
Tapyba ant šilko, tekstilės- Specialiai tam skirtais dažais, galima sukurti individualų rūbą, perkelti trafaretus ar lazeriniu spauzdintuvu atspauzdintus piešinius.
Vilnos vėlimas – Tai ne tik papuošalai iš veltų bumbulų , o ir šlepetės, segės, pirties ir žieminės kepurės, netgi rankinės bei šaliai. Ieškoma naujų būdų, veliant ant šilko ar apveliant kokius nors daiktus. Vėlimas – viena seniausių rankdarbių technikų. Tamsiais žiemos vakarais tuo greičiausiai užsiimdavo mūsų prosenelės. Šiandien vilna, kuri gali būti šukuota (sluoksna) ir nešukuota (karšinys) neretai veliama adatomis – tokiu būdu galima išgauti įvairesnes formas, įvelti nedidelius kitos spalvos taškus, linijas. Be to, vilna neretai „pabarstoma“ karoliukais, kas, rodos, kasdienio naudojimo drabužiui suteikia prabangos. O nuvelti galima, ištisus paveikslus su žmonėmis, gyvūnais bei peizažu.
Rankdarbių magija
