Liaudies išmintis nepaliaujamai giria arbatos, Tibeto pieno ir ryžių „grybus“. Daugybė žmonių juos augina, maitina ir dalijasi su artimaisiais. Vieniems, tai geriausias būdas sulieknėti, pagražinti odą, kitiems, būdas pasveikti nuo įvairiausių ligų. Anksčiau grybai buvo perduodami , dovanojami tik iš rankų į rankas, tarp pažįstamų žmonių. Dabar internete, apstu pasiūlymų įsigyti arbatos, Tibeto pieno (kefyro) ar ryžio grybą – mokamai ir nemokamai. Oficialioji medicina nepatvirtina, bet ir neneigia tokių grybų antpilų vartojimo naudos. Bet kalbant apie stebuklingas gydomąsias šių antpilų savybes, turbūt geriausia būtų vadovautis saviįtaiga: „Jei tikite, bus ir poveikis “. Tuo tarpu medikų požiūris yra nevienareikšmiškas. Nors griežtų kontraindikacijų grybų antpilų vartojimui nenustatyta, juos derėtų vertinti atsargiai. Ypač žmonėms, kurie turi problemų su virškinimo trakto rūgštingumu bei kepenų veikla. Reguliarus grybų antpilų vartojimas gali sukelti pavojingą rūgšties perteklių organizme. Grybų antpilai puikiai tinka organizmui valyti, pasižymi antiseptinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Bet jie jokiu būdu negydo, o tik gali pagerinti organizmo gebėjimą regeneruotis ir stiprėti. Rekomenduojame pasikonsultuoti su savo gydytoju ir tik po to ragauti gėrimus, gautus veikiant įvairiomis grybų kultūromis, ypač jei sergama tokiomis ligomis, kaip opaligė bei gastritas. Ne visi šių grybų vartojusieji liko patenkinti jų teigiamu poveikiu. Kai kurių įsitikinimu, tai greičiau ne veiksminga, efektyvi gydomoji priemonė, o savęs apgavystė. Esą reikia gerti paprasčiausią kefyrą ar rūgpienį ir virškinimo trakto veikla tikrai pagerės, taip pat į teigiamą pusę pasikeis ir savijauta. Vadinasi, pagerės nuotaika, bendra būklė (juk nuo virškinamojo trakto veiklos tiesiogiai priklauso ir savijauta). Yra vartojusiųjų ir paminėtus grybus, ir kitas netradicines gydymosi priemones, tačiau taip ir neišsigydžiusių nei vėžio, nei kitų vidaus organų susirgimų. Šių žmonių nuomone, grybas galbūt gali padėti profilaktiškai, tačiau kai sunki liga jau diagnozuota, jis yra bejėgis. Kiti mano, jog grybo vartojimas nepasitarus su gydytoju, priešingai, gali net sukelti nepageidaujamų reiškinių, paskatinti tam tikrų ligų vystymąsi. Tačiau didžioji dauguma šiuos grybus laiko pačia nuostabiausia grožio ir sveikatos priemone. Pasak interneto forumų vartoti Tibeto pieno grybą ligoniams rekomenduoja net ir kai kurie medikai. Taip esą pacientai gali išspręsti virškinimo ar odos problemas. Tačiau, jeigu tinka vieniems nereiškia, kad tiks ir kitiems. Tokie mieliagrybiai, priklauso pelėsiniams grybams. Nėra atlikta jokios studijos ar patvirtintų duomenų, kad įrodytų jo veiksmingumą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga vėžiu, jo organizmas išsekęs, o čia pradedamas vartoti pelėsis – aktyvi gyvybės forma, juk nežinia, kaip organizmas gali sureaguoti. Kas gali garantuoti, kad auginant kelintą grybą iš vieno ir to paties, ilgainiui nesikeičia jo savybės.
Šių grybų antpilai gali būti kaip papildas sveikam žmogui, bet ne panacėja ligų atveju.
Arbatos grybas
Dar vadinamas kombučia –storos sluoksniuotos, gelsvai rudos spalvos, plėvės pavidalo acto rūgšties bakterijų ir mielių simbiozinė kolonija. Arbatinis grybas auginamas saldžioje arbatoje. Mielės skaido cukrų į rūgštis, alkoholį ir anglies dioksidą, o bakterijos perdirba alkoholį į acto rūgštį. Skystis, kuriame šis grybas rauginamas, vadinamas arbatine gira. Kinijoje, iš kur šis grybas yra kilęs, jis vartojamas beveik 2000 metų. Arbatinė gira – skystis, kuriame rauginamas šis grybas, – pelnė jaunystės eliksyro vardą. XX a. pradžioje Europoje arbatinė girą buvo palaikyta aperityvu, netgi pavadinta Elixir de longue vie (Ilgo gyvenimo eliksyru). Pirmą kartą Rusijoje jis atsirado XX a. pradžioje. Tačiau išpopuliarėjo šis grybas tik praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Arbatinio grybo gira praturtinama tokiomis vaistinėmis medžiagomis, kaip : Acto rūgštis, B grupės vitaminai, Cinkas, Folinė rūgštis, Geležis, Gliukurono rūgštis, Kalcis, Kalis, Kofeinas, Magnezija, Manganas, Mielės, Natris, Pieno rūgštis, Polisacharidai, Vitaminai C, D, E, K, Varis, Kitos rūgštys.. Kiekviena šių medžiagų būtina organizmui, trys jų yra retos, tad derėtų jas paminėti atskirai: Gliukurono rūgštis jungiasi su kenksmingosiomis medžiagomis (toksinais), daugelio vaistų cheminėmis medžiagomis, tad paspartina šių medžiagų skilimą. Gliukurono rūgštis gerina kepenų, pagrindinio kenksmingųjų medžiagų šalinimo organo, veiklą. Optiškai aktyvi L (+) – pieno rūgštis būtina ląstelių energetinių medžiagų apykaitai. Labiausiai veikia smegenų ląsteles (žmonėms, dirbantiems protini darbą, tai ypač svarbu), storosios žarnos bakterijas (pieno rūgštis didina jų atsparumą ligos sukėlėjams). Polisacharidai – tai sudėtingieji cukrūs, atliekantys žmogaus organizme energetinę, mechaninę apsauginę, struktūrinę rišamąją, hidroosmosinę, kofaktorinę funkcijas. Jie stiprina imuninę sistemą, o tai labai svarbu navikų profilaktikai. Tai medžiaga, būtina jungiamajam audiniui ir kremzlėms. Tikima, kad arbatinis grybas gerina medžiagų apykaitą, spartina kenksmingųjų medžiagų šalinimą, mažina šlapimo rūgšties ir cholesterino kiekį kraujyje, skatina žarnyno normaliosios floros regeneravimą, stiprina imuninę sistemą. Arbatinio grybo rauginimas: Vartojamas tik apie 10 metų augintas grybas. Paprastai arbatinis grybas rauginamas saldintoje juodojoje arbatoje. Kai kuriais atvejais labiau tinka žalioji arba vaistažolių arbata. Arbatžolių, kuriose gausu eterinių aliejų, nepatartina vartoti. Eteriniai aliejai naikina bakterijas, tad fermentacija gali sulėtėti. Taigi pipirmėtės, ramunėlės, šalavijo, pankolio, rozmarino, jonažolės verčiau atsisakyti. Indą, kuriame rauginsite arbatinį grybą, išplaukite verdančiu vandeniu. Du arbatinius šaukštelius arbatžolių, užplikę litru karšto vandens, palaikykite, kad pritrauktų, 10 min. Arbatą perkošę, ištirpinkite 100g cukraus ir ataušinkite iki 20-5°C. Supilkite į indą, kuriame rauginsite arbatinį grybą, priedo pilkite puodelį arbatinės giros, kurioje panardintą pirkote. Į indą įdėkite arbatinį grybą ir uždengę rankšluosčiu, rauginkite 8-10 dienų (gerai vėdinamoje patalpoje, maždaug 23° temperatūroje). Grybą išėmę, perkoškite arbatinę girą per audinį arba tankų tinklelį. Girą laikykite šaldytuve, kasdien gerkite po 1-2 stiklines.
Auginimas: Nupilkite pusę šviežios giros į indą, kuriame grybas bus auginamas, praskieskite ją arbata. Žirklėmis nukirpę arbatinio grybo griežinėlį, panardinkite į skystį. Indą uždengę rankšluosčiu, palaikykite 3-4 savaites. Jei grybo griežinėlis, plūduriuojantis paviršiuje, tapo maždaug centimetro storio, vadinasi, turite naują grybą.
Grybas nėra labai reiklus arbatos lapelių kokybei. Užpilas turi būti žalsvai geltonas, bet jokiu būdu ne rudas. Perteklinis stiprumas gali sulėtinti arbatos grybo augimą. Bet svarbiausia – nepamiršti ’’pamaitinti” kasdien po 5-6 arbatinius šaukštelius cukraus litrui skysčio. Užpilas gaminamas ganėtinai paprastai. Gabalėlis arbatos grybo membranos dedamas į indą ir užpilamas atvėsusia arbata. Indas pastatomas šiltoje vietoje. Kelias dienas grybas guli ant dugno. Maždaug po savaitės jis iškyla – ir pirmoji užpilo porcija būna paruošta vartoti. Iškilimas prasideda dėl to, kad susidaro grybo gyvybinės veiklos produktas – angliarūgštė. Užpilas tampa nestipriai „gazuotu“ ir gana malonaus skonio – rūgštoko ir gaivinančio. Kalbama, kad tai yra pats geriausias vaistas ir profilaktinė priemonė nuo daugumos žmonių ligų: alergijų, hipotonijos, tulžies pūslės, skrandžio ligų, anginų, įvairiausių infekcijų ir netgi onkologinių susirgimų. Tikima ir stebuklingomis kosmetinėmis grybo savybėmis: neva arbatos grybas lėtina ląstelių senėjimo procesus, lygina raukšles ir netgi yra puiki priemonė dantims balinti. Paskutinis teiginys keistokas, nes kosmetologai vienbalsiai tvirtina, kad dantys nuo arbatos tamsėja. Norint nustatyti, kiek šis gėrimas naudingas būtent jums, svarbu žinoti, kad arbatos grybo užpile yra daug rūgščių – acto, citrinos, pieno, gliukono, oksalo ir kitų rūgščių. Be to, jame gausu vitamino C, rauginių medžiagų, fermentų ir, be abejo, cukraus bei nedideli kiekiai alkoholio ir kofeino.
Tibeto pieno arba kefyro grybas
Kaukazo kalnuose sklando legenda apie Mahometo davaną- kefyro grūdus žmonėms (stačiatikiams). Pranašo „grūdai“ buvo pavyzdingai saugomi, nes buvo tikima, kad jie praranda savo jėgą, jeigu patenka į netikinčiųjų rankas. Kefyro grūdai buvo laikomi šeimos ir genties turto dalimi, ir jie buvo perduodami iš kartos į kartą, kaip itin saugoma paslaptis. Tūkstantmečius, Kaukazo gyventojai džiaugėsi šiuo sveikos gėrimu, nesidalindami juo su niekuo. Kai kurie kiti žmonės kartais girdėdavo keistų pasakų apie neįprastą fermentuotą gėrimą, turinti magiškų savybių. Net „Marco Polo“ paminėjo savo kelionių kronikose kefyrą. Tačiau, kefyras ne Kaukaze visą laiką buvo nežinomas iki devyniolikto amžiaus pabaigos, kuomet Kaukazo regione buvo pagal kontrolės Rusija ir Rusijos gydytojai, dirbantys ten pamatė, kad kefyras labai naudingas žmonių sveikatai. Profesorius Dr Kanschlikow skyrė didelę savo gyvenimo dalį kefyro moksliniams tyrimams ir 1893 metais išleido pirmąją mokslinę studiją apie šio grybo poveikį sveikatai. Nors Rusijos gydytojai darbo Kaukaze metu galėjo retkarčiais gerti kefyrą, pačių kefyro grūdų nebuvo įmanoma gauti. Tačiau, jie buvo pasiryžę bet kokiu būdu gauti kefyro grūdus, kad galėtų padaryti kefyro savo pacientams, ir sukūrė planą kefyro grūdams gauti. Vienai jaunai ir gražiai mergaitei, Irinai Sakharovai, buvo suteikta ši misija. Jai buvo pavesta sužavėti princą ir įtikinti jį duoti jai keletą geriausių kefyro grūdų, kurie buvo šimtmečius saugomi Karališkoje šeimoje. Princas bijojo atpildo už religinio įstatymo pažeidimą, atiduoti „Pranašo grūdus“, tačiau jis buvo pakerėtas merginos grožio ir nenorėjo jos prarasti. Po kai kurių nuotykių ir pavojų Irina, 1908 m. Rugsėjį grįžo į Maskvą su puodeliu kefyro grūdų. Taip pat kalbama, kad kefyro grūdai yra kilę ir iš Tibeto (vienuolynų). Į Europą juos esą atvežė lenkų profesorius, kuris 5 metus gyveno ir gydėsi Indijoje. Jis sirgo skrandžio ir kepenų vėžiu ir išsigydė Tibeto pieno grybu. Išvažiuojant, profesorius gavo jį dovanu.
Grybas panašus į grūdėtosios varškės gabalėlius. Patariama įsigyti ne mažiau kaip du arbatinius šaukštelius šio grybo masės. Ji užpilama 250 ml kambario temperatūros neriebiu pienu ir paliekama 24 valandas pastovėti. Tokiu pieno kiekiu grybo masė užpilama kiekvieną dieną, tuo pačiu metu (geriausia – vakare). Laikoma kambario temperatūroje. Paviršiuje atsiras tirštas sluoksnis, kuriame yra grybas. Ši substancija per sietelį nukošiama į stiklinę ir gėrimas yra paruoštas vartoti, po nukošimo švaraus Šalto vandens srove reikia grybą nuplauti nuo surūgusio pieno likučių. Vėliau jis vėl dedamas į stiklainį ir užpilamas pienu, nereikia statyti grybo į šaldytuvą ar uždaryti dangčiu, jis turi kvėpuoti, galima uždengti medžiagine ar popierine servetėle. Jei kasdien grybas nebus užpilamas pienu, nustos daugintis, pradės ruduoti, neteks gydomųjų savybių, galiausiai žus. Maždaug po 17 dienų grybo masė padidėja dvigubai – tada pusė jos atskiriama, galima atiduoti kitiems, bet tik su naudojimo ir priežiūros instrukcija. Nenaudokite metalinių įrankių ar indų (išskyrus nerūdijantį plieną). Nevartokite kefyro daugiau nei 700-800 ml per dieną, jis geriamas prieš valgį ryte arba prieš miegą vakare, po 200-250 ml. Gydymosi kursas – 20 dienų. Tada daroma 10 dienų pertrauka. Gydymo kursas – 1 metai. Antrojo etapo laike griežtai draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, trauktines, vaistus. Prieš vartojant rekomenduojame pasitarti su gydytoju. Šiuo grybu besigydžiusieji tvirtina, jog per pirmąsias vartojimo dienas žymiai pakyla skrandžio aktyvumas, žarnyne gali padaugėti dujų, palaisvėja viduriai. Tai esą tik rodo grybo poveikį organizmui – nereikia išsigąsti ir grybo vartojimą nutraukti.
Sveiko pieno grybo kūnas yra baltos spalvos (pieno,varškės spalvos) ir būna 5-6 mm dydžio pradinėje augimo stadijoje ir 40-50 mm pabaigoje prieš dalijamasi.
Poveikis: Kefyre yra žmogaus organizmui gyvybiškai svarbių elementų: vitaminų A, B1 (tiamino), B2 (riboflavino), B6 (piridoksino) ir B12 (kobalamino), kalcio, geležies, jodo, cinko ir folio rūgšties. Teigiama, kad kefyro grybas yra unikalus vaistinis preparatas, padedantis kovoti su alergija, hipertenzija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Jo vartojimas normalizuoja žarnyno mikroflorą, padeda atsikratyti antsvorio, išskaido riebalus į paprastus junginius, kurie lengvai pasišalina iš organizmo natūraliu būdu. Tam kad sulieknėti , tai pat reikia 1-2 kartus per savaitę daryti iškrovos dienas ir sveikai maitintis, toks lieknėjimas vertingas tuo, kad svorio mažėjimas bus stabilus, kadangi normalizuojasi žarnyno darbas, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje, pagreitėja medžiagų apykaita ir stabilizuojasi hormonų svyravimai. Dėl to dietai pasibaigus svoris negrįžta. Grybas taip pat pasižymi bendru sveikatą stiprinančiu poveikiu, normalizuoja medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gerina atmintį ir dėmesingumą. Ypatingai vyrams didina lytinį aktyvumą.Teigiama, kad šis grybas gydo vėžį (stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi), gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, tirpdo inkstų bei tulžies akmenis, turi antiseptinių savybių, valo organizmą, stabdo ląstelių senėjimo procesus, gerina dėmesį, atmintį, miegą, turi dezinfekuojančių ir priešuždegiminių savybių, skatina tulžies išsiskyrimą, nuima spazmus, gydo širdies ligas, hipertoniją, sumažina gerybinius navikus, gali būti naudojamas ant žaizdos,palaikant 30 minučių jame pamirkytą minkštą audinį. Inkštirus, spuogelius ant odos, rekomenduojama kasdien nuvalyti marle 20-30 minučių mirkyta grybo piene. Gydymo kursas – apie savaitę. Gydomąjį kefyrą galima vartoti akies miežiui gydyti- 30 min. palaikyti kefyre suvilgytą servetėlę arba bintą . Gydo širdies ligas, hipertoniją . Stabdo aterosklerozę (kraujagyslių kalkėjimą) . Gydo cukrinį diabetą (kartu su insulinu vartoti draudžiama!) . Vertinga kosmetinė priemonė, odos kaukėms, bei plauku priežiūrai, plaukai tampa stiprūs ir žvilgantys. Per pirmąsias 10-14 dienų vartotojimo, intensyviau skatinama žarnyno veiklą, žarnyne padidėja dujų kiekis, todėl nerekomenduojama vartoti kefyrą prieš darbą. Padažnėja tuštinimasis, šlapimas patamsėja. Sergantys akmenlige gali patirti nemalonius pojūčius arba pajusti skausmą kepenų, inkstų, šonkaulių srityje. Po 12-14 dienų didėlė dalis toksinų ir šlakų pasišalina iš organizmo, organizmo reakcijos baigiasi, pagerėja savijauta, nuotaika ir bendras tonusas, vyrams didėja lytinis aktyvumas. Tada galima vartoti gydomąjį kefyrą jau kelis kartus per dieną. Išvykstant 2-3 dienoms, galima pripilti į 3 l stiklainį pieno per puse atskiesto vandeniu ir įdėti ten grybą. Grįžus galima naudoti šį kefyrą kojų vonelėms, kurios nuims nuovargį, sugydys žaizdeles ir sumažins prakaitavimą. Numatomas Vitaminų ir mineralų kiekis 100 gr kefyro : A 0,04-0,12 mg (paros norma 1,5-2,mg); B1 0,1 mg (p.n. 1,4 mg); B2 0,15-0,3 mg (p.n. 1,5 mg); B6 0,1 mg (p.n. 2 mg); B12 0,5 mg (p.n. 3 mg); Karotino 0,02-0,06; Niacino (PP) 1 mg (p.n. 18 mg); Kalcio 120 mg (p.n. 800 mg); Geležies 0,1-0,2 mg ( kuo pienas riebesnis,tuo geležies daugiau) (p.n. 0,5-2 mg); Jodo 0,006 mg (p.n. 0,2 mg); Cinko 0,4 mg (p.n. 15 mg) ( Be to kefyras padeda pasisavinti organizme jau esantį cinką); Folio rūgšties 20 procentų daugiau nei piene, kuo riebesnis kefyras, tuo folio rūgšties daugiau. Įspėjimas: Pirmu laiku gali paaktyvėti ęsamos ligos. Viena moteris, gėrusi šio grybo gėrimą, po keletos mėnesių jo gerimo atsidūrė ligoninėje- su priešinfarktine būsena. Turbut tikrai grybas kažkaip gali išprovokuoti ligas(valosi organizmas)-parodo kur pas žmogų silpniausios vietos. Tačiau tai gali ir liūdnai baigtis…o gali būti ir į gerą, juk parodo ęsamas ligas. Taigi toks kefyras gali būti kaip papildas sveikam žmogui, bet ne panacėja ligų atveju, prieš vartojant rekomenduojame pasitarti su gydytoju.
Ryžio grybas
Gaminamas džiovintų vaisių pagrindu ir iš tiesų primena ryžio grūdus. Į litro talpos stiklainį įdedami 4 valgomieji šaukštai ryžio grybo ir saujelė razinų. Vietoj razinų taip pat galima panaudoti abrikosus, džiovintas slyvas ir kitus džiovintus vaisius. Viename litre nusistovėjusio vandens visiškai ištirpinami 2-3 valgomieji šaukštai cukraus . Po to ryžio grybas užpilamas cukraus tirpalu, uždengiamas marle ir paliekamas stovėti dviems paroms šviesioje vietoje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Skystis į švarų indą nukošiamas per sietelį arba per marlę, o džiovinti vaisiai išmetami. Skysti jau galima gerti, o nukošti ryžiai praplaunami kambario temperatūros vandeniu ( kaskart jų bus vis daugiau, tad jais galite dalintis su draugais), nuo jų atskiriami 4 valgomieji šaukštai ir gaminama nauja porcija. Gėrimą rekomenduojama saugoti šaldytuve ne ilgiau 5 parų. Gydomaji skysti vartoti reguliariai 3 kart dienoje po 100g. 10 min. pries valgi. Norint galima gerti vietoje vandens. Gerti metus. Pakitimus pajusite po 3-4 savaičių.
Poveikis: Gėrimas savo sudėtyje turi organinių rūgščių, aldehidų, alkoholių, vitaminų, dervos ir įvairių fermentų. O jo poveikis žada : medžiagų apykaitos ir kepenų veiklos gerinimą, arterinio kraujospūdžio mažėjimą, druskų sąnariuose tirpimą, inkstų, tulžies ir šlapimo pūslės akmenų šalinimą bei pagalba sergant radikulitu ar jaučiant silpnumą kojose . Ligos nuo kurių gydo ryžių grybas- Viršsvoris, Virškinimo sutrikimai, Pilvo pūtimas, užkietėję viduriai, Dvylikapirštės, skrandžio opos, Chroniško išsekimo sindromas, Depresiniai susirgimai, Nervų ligos, Epilepsija, Avitaminozė, Imuno sistemos susirgimai, Išsėtinė sklerozė, Reumatinis artritas, Aritmija, Aterosklerozė, Venų išsiplėtimai, Gipertonija, Insultas, Išemija, Kardiodistrofija, Kardiomiopatija, Tachikardija, Bronchinė astma, Bronchitas, Peršalimo ligos, Pleuritas, Pneumonija, Tonzilitas, Tuberkuliozė, Faringitas, Kolitas, Pankriatitas, Cukrinis diabetes, Cirozė, Neurozė, Prostatitas, Paradantozė, Artritas, Poliartritas, Reumatas. Pagerina savijauta, atstato organizmo medziagu pakitimus, gydo cukrini diabeta, pakeicia antibiotikus, turi INTERFERONO. Vartoti galima prie virsutiniu kvepavimo taku uzdegimu, letina vezinius susirimus, valo gleivine, stabdo odos ligu plitima, mazina kraujospudi, gydo ateroskleroze, nervinius galvos skausmus, reguliuoja skrandzio rugstinguma, tirpdo druskas sanariuose, padeda sergant radikulitu- reikai gerti ir trinti stubura, pusiauja ir liemeni ties sedimuoju nervu. Prie nemigos trinti ausis ( prie ausu link kaklo). Prie slogos praskalauti nosi, nuo koju silpnumo trinti pedas ir kelio idubimus viena karta per para. Prie issetines sklerozes- gerti. Sis grybukas tirpdo akmenis kepenyse, inkstuose ir slapimo pusleje…. gydo ir daug kitu ligu.
Prieš vartojant grybų antpilus rekomenduojame pasitarti su gydytoju.
Draudžiama josburtai.lt svetainėje paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur, be josburtai.lt administracijos sutikimo. Gavus sutikimą, būtina nurodyti www.josburtai.lt kaip šaltinį.
