NAUDINGI PRODUKTAI

naudingi produktai

     Čia rasite, tik žymią naudą turinčių produktų sąrašiuką,  kurį karts nuo karto papildysime, kviečiame ir jus pasidalinti nuomone bei patirtimi el.paštu info@josburtai.lt

Mityba duoda daugiau naudos, žinant kokia yra suvartojamų produktų nauda ir kaip jie veikia organizmą. Jeigu valgant burokėlius būsite įsitikinę, kad netrukus pagerės skrandžio veikla, greičiausiai taip ir atsitiks. Taip yra ne tik dėl didžiulės įsitikinimo galios, bet ir dėl to, kad kaikurie produktai tikrai teikia labai daug naudos organizmui.

Su natūralią kosmetika bei kaukėmis grožiui, kuriuos galima pasigaminti patiems namuose, kviečiame susipažinti skyriuje „Burtai“.

Agaras

Augalinės kilmės želatinos pakaitalas. Gerina medžiagų apykaitą, valo iš organizmo toksinus, papildo  mineralinėmis medžiagomis, padeda palaikyti kaulinio audinio tvirtumą, sąnario kremzlės funkciją. Tinka lieknėjant, milteliai neturi kalorijų, išbrinksta žarnyne ir sukuria sotumo jausmą. Ši stingdanti medžiaga pagaminta iš kelių rūšių raudonųjų jūrų dumblių. Galima įsigyti agaro miltelių, drožlių, juostelių ar šiaudelių. Patogiausia vartoti miltelius. Įmaišyti į šaltą vandenį agaro milteliai pradeda brinkti, 85 °C temperatūroje – tirpti. Kaitinant stingdomosios agaro savybės nesikeičia. Tirpalo su ištirpintu agaru nereikia laikyti šaltai – agaras pradės stingti atvėsęs iki 32–35 °C temperatūros. Su agaru pagaminti drebučiai geriau laikosi nei želatinos, nes gali stovėti netirpdami šiltesnėje patalpoje. Agaras stingdo stipriau nei želatina – drebučiams pakanka 1–1,5 % agaro tirpalo. Agaras nestingdo mišinių, kurių sudėtyje yra pieno. Agaru vadinamas ir plūduriuojantis vandens riešutas. Šių augalų milteliais galima puikiai stingdyti drebučius, tirštinti padažus ir pan. Agaro galima įsigyti sveiko maisto ir ekologiškų produktų parduotuvėse.

Agurkai

Varo šlapimą, padeda šalinti iš organizmo vandens perteklių. Juose yra fermentų, kurie skaido baltymus ir valo žarnyną. Labai sveika valgyti ir raugintų agurkų. Tiesa, juose nemažai druskos, bet užtat yra daug vitamino C. Agurkai turi vitaminų В1, В2, В3, В5, В6, folio rūgšties, geležies, kalcio, fosforo, magnio, kalio, cinko. Agurkuose esantys angliavandeniai, suteiks energijos, kas labai naudinga antroje, darbo dienos pusėje. Šviežiu agurku griežinėlius palaikę ant akių, kaip mat atgaivinsite paakių odą, pašviesinsite tamsius ratilus, sumažinsite patinimą, palaikius ant veido, kaip mat atgaivinsite odą. Prieš vonios procedūras, ištepkite agurko griežinėliu veidrodį vonioje, mažiau „užrasos“, o ir vonia skaniai kvepės. Puikus būdas paslėpti celiulitą ar raukšleles kuriam laikui, lengvai patrinus problemines vietas agurku, geras būdas pasitobulinti prieš baseiną ar ežerą, oda kuriam laikui bus standresnė. Galvos skausmus ir gresiančias pagirias numalšinsite, prieš miegą užkandę agurkų. Ryte bus geriau, elektrolitai su B grupės vitaminais sureguliuos, sutrigdytą medžiagų apykaita. Agurko žievelė padės ištrinti tušinuko ar flomasterio klaidas (priklausomai nuo jų sudėties),  padės ir viryklių, šaldytuvų ir panašių prietaisų paviršius nuvalyti beje ir avalynės, bei nepaliks pėdsakų. Panaikins nemalonų burnos kvapą, pakramčius agurką apie 30 sekundžių. (pastovus nemalonus burnos kvapas ar liežuvio apnašos, rodo vidinius sveikatos sutrikimus bei kviečia aplankyti gydytoją). Nerimaujant,  prieš svarbų susitikimą- supjaustykite agurkus griežinėliais ir užpilkite juos karštu, virintu vandeniu, pakvėpuokite garais ir kaip mat atsipalaiduosite.

Ananasai

Efektyviai malšina alkį ilgam, tik reikia kramtyti lėtai ir kuo ilgiau. Sotumas atsiranda iškart, kai virškinamąjame trakte išbrinksta ananase esančios skaidulinės medžiagos, puikus vaisius lieknėjančioms. Šviežiuose ananasuose yra riebalų deginimą ir virškinimą spartinančio bromelino, kuris saugo ir nuo vidurių užkietėjimo. Iš šio vaisiaus ekstrakto netgi gaminami liekninamieji  maisto papildai, nors praktiškai švieži ananasai daug veiksmingesni. Valgant šviežius ananasus, geriau iškart nupjauti kraštus, kad vėliau neskaudėtu lūpų kampučių. 100 g šviežio ananaso turi 50 kcal, konservuotų – 84 kcal.

Avietės – Jose yra vitaminų C, A, E ir B grupės, kalio, kalcio, cinko, magnio bei fosforo. Avietėse esančios organinės rūgštys skatina virškinimą, naikina žalingus žarnyno ir skrandžio mikroorganizmus. Avietėse nemažai salicilo rūgšties (natūralaus aspirino pakaitalo), šias uogas tinka valgyti sergant peršalimo ligomis, taip pat gerti lapelių bei šakelių nuovirą, jų patartina prisidžiovinti žiemai. Avietės rekomenduojamos ir nusilpus organizmui, sergant  mažakraujyste ar avitaminoze, sutrikus širdies ritmui. Vertingiausiomis laikomos, miško avietės.  100g/49 kcal.

Braškės – Turi vitaminų C, E, A ir B grupės, kalio, magnio, kalcio, geležies, cinko. Jose yra organinių rūgščių. Gerina kraujotaką, reguliuoja  kraujospūdį, skatina virškinimą bei medžiagų apykaitą, stiprina organizmo imuninę sistemą, padeda balinti dantukus.  100g/41 kcal.

Citrinų vanduo

Tobulas ryto bei visos dienos gėrimas-  stiklinė šilto vandens su šviežiomis citrinos sultimis (citrinų griežinėliais) puikiai pažadina medžiagų apykaitą. Net tik gerai valo, bet  ir padeda šalinti šlakus, malšina apetitą  ir skatina žarnyno veiklą, dezinfekuoja burnos ertmę ir padeda gintis nuo mikrobų. Turi daug vitamino C, stiprina kapiliarus. Vandenį su citrina galima gerti visą dieną. 100 g (vienos didesnės citrinos) energinė vertė – 30 kcal.

Garstyčių sėklų aliejus

Garstyčių sėklų aliejus skatina virškinimą, greitina medžiagų apykaitą, kraujotaką, dezinfekuoja ir mažina uždegimą. Taip pat turi šildomąjį ir organizmo valomąjį poveikį. Garstyčių sėklų aliejų galima gerti, dėti jo kompresus peršalus, esant strėnų skausmams ir reumatui. Jis naudojamas ir masažams (maišomas su masažiniu aliejumi) – aktyvina kraujotaką. Sergant tam tikromis virškinamojo trakto ligomis, prieš vartojimą reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Graikinių riešutų aliejus

Turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, E, C ir B grupės, taip pat cinko, magnio, fosforo, kobalto. Graikinių riešutų aliejus gerina nervų sistemos veiklą, mažina uždegimus, teikia energijos, padeda stiprinti imuninę sistemą, gydo žarnyno ir skrandžio opas, stabdo senėjimo procesus. Kadangi turi antioksidacinių medžiagų, saugo nuo navikų susidarymo, tinka sergant cukriniu diabetu ar odos ligomis (psoriaze, egzema ir kt.).

Greipfrutai

Turi daug vitaminų C, PP, vaisių rūgščių, mineralinių medžiagų. Vitaminas PP kartu su vitaminu C stiprina kapiliarus.  Greitina medžiagų apykaitą ir gerina virškinimą. Nemėgstantiems greipfrutu kartumo, geriau rinktis labai prinokusius raudonuosius greipfrutus, jie saldesni. Labai  skanūs- Pamelo greipfrutai ( didžiuliai geltoni , visiškai kartumo neturintys, bet turintys išskirtinį skonį greipfrutai)  100 g greipfrutų turi 38 kcal.

Grikiai– Turi daug geležies, vitaminų В1, В2, В6, РР, Р ir kalcio, jodo, fosforo, kobalto, nepakeičiamas produktas  virškinimo sistemai ir kepenims. Kuo puikiausiai pakeičia mėsą, juose gausu  aminorūgščių, o ir įsisavinami organizmo gerokai greičiau nei mėsa. Reguliuoja cukraus kiekio kraujyje pusiausvyrą, taip padėdami geriau jaustis visą dieną. Gausu folio rūgšties, kuri stiprina organizmo imunitetą, padeda išvengti neigiamo aplinkos poveikio. Grikiuose esančios sudedamosios medžiagos, flavonoidai gali stabdyti vėžinių darinių formavimąsi ir augimą. Saugo nuo trombozės rizikos, valo kraujagysles nuo cholesterolio, slopina širdies ir kraujagyslių negalavimus. Liaudies medicinoje tikima, kad grikiai tinka sergantiems reumatizmu – jie padeda išvengti patinimų, slopina sąnarių skausmus. Nudegus – tereikia grikių miltelių užbarstyti ant skaudamos vietos.

Juodieji serbentai – Šiose uogose vitamino C kiekis kone trigubai didesnis nei kitose uogose ar daugelyje vaisiuosiu. Jose gausu geležies, kalio, kalcio ir magnio. Uogose esantys pektinai skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina miegą, mažina kraujospūdį, normalizuoja žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą, šalina iš organizmo sunkiųjų metalų druskas, radioaktyviuosius elementus, cholesterolį. Veiksmingai stiprina  imunitetą, tirština kraują. 100g./52 kcal.

Kiaulpienės

Turi vitaminų A, C, E, kalcio, kalio, geležies, antioksidantų, kurie saugo nuo vėžio, diabeto. Stiprina organizmą, normalizuoja medžiagų apykaitą ir kraujospūdį, sumažina cholesterolio kiekį, stabilizuoja virškinamojo trakto veiklą. Pasižymi skausmą malšinančiu, uždegimus slopinančiu, tonizuojančiu, skysčius varančiu poveikiu. Kiaulpienių šaknys, žiedai ir lapeliai naudojami ir gydymui, ir patiekalams gardinti, salotoms, žaliesiems kokteiliams, sriuboms ir daugybei kitų patiekalų. Tai puiki priemonė prieš avitaminozę, kai jaučiamas nuolatinis nuovargis, stresas, įtampa. Kartumas –nesunku jo išvengti: kiaulpienės lapus reikia palaikyti pasūdytame vandenyje bent pusvalandį, o gaminant salotas galite apšlakstyti jas citrinų sultimis. Tačiau, kaip teigia specialistai, augalų kartumas kaip tik labai naudingas sveikatai ir organizmui, mat jis stimuliuoja kepenų veiklą, apsaugo nuo akmenų susidarymo ir daugelio kitų negalavimų. Geriausia žiedelius ir lapelius rinkti ankstyvą rytą, vos nudžiūvus rytinei rasai, šaknis rauti ankstyvą pavasarį arba rudenį. Kiaulpienių sultys, tinka tepti nuospaudas, karpas, strazdanas, pigmentines dėmes. Be to, gydo kaulų ligas, suteikia jiems tvirtumo, stiprina dantis.  Išdžiovintos ir sumaltos šaknys padeda normalizuoti medžiagų apykaitą, užgydyti nudegimus, pragulas, žaizdeles, opas. Iš kiaulpienės žiedų daromas nuoviras saugo nuo pilvo pūtimo, nemigos, hipertonijos. Žiedų antpilas (spiritinio pagrindo) gali būti naudojamas išoriškai, t. y. skaudamoms vietoms tepti, nuo reumatizmo. Gardi ir gydomoji kiaulpienių žiedų uogienė.

Kopūstai

Daugelis kopūstų rūšių teigiamai veikia riebalų apykaitą bei skaidymą, todėl ypač tinkami lieknėjant. Jie nekaloringi, turi daug ląstelienos, celiuliozės, greitai suteikia sotumo. Kad gautume vertingąsias kopūstų medžiagas, geriausiai juos valgyti žalius, tačiau galima ir nuplikytus verdančiu vandeniu. Verdant sriubas, kopūstus reikėtų dėti pačioje pabaigoje, jeigu jau virti, tai geriau garuose. 100 g baltųjų gūžinių kopūstų turi 22 kcal, raudonųjų gūžinių – 19 kcal.

Kviečių gemalų aliejus

Šiame aliejuje yra organizmui naudingų riebalų rūgščių, mineralinių medžiagų, lecitino, vitaminų A, E, D ir B grupės. Taip pat folio rūgšties, cinko, geležies, kalio, sieros, fosforo bei proteinų. Kviečių gemalų aliejus didina organizmo atsparumą, skatina atsinaujinti audinius, ląsteles, stiprina širdies ir kraujagyslių veiklą, gražina odą, gydo virškinamojo trakto ligas, normalizuoja endokrininės sistemos veiklą, gerina medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Linų sėmenys.

Turi vitaminų D, E, B2, B3, B4, B5, B6, B9, Omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios itin naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai. Saugo nuo aterosklerozės, cukrinio diabeto rizikos, gerina odos, plaukų, nagų būklę. Kaip šluotele nušluoja nereikalingus apykaitos produktų likučius. Kad organizmas geriau juos įsisavintų, per naktį galite pamirkyti, geriau įsisavinami jau sumalti, sumalti galima kavamale arba nusipirkti jau sumaltų.

Mėlynės

Ne tik gerina regėjimą, bet visapusiškai naudingos akims. Turi vitaminų A, E, B1, B2 ir PP, kalio, fosforo, kalcio. Gerina kraujotaką. Natūralus antioksidantas, saugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Mėlynės labai tinka ūmioms ir lėtinėms  virškinamojo trakto ligoms, ypač viduriavimui, gydyti. 100g/56 kcal.

Morkos

Turi vitaminų A, B1, B2, B6, C, E, K, pantoteninės rūgšties, nikotino rūgšties, todėl jos iš tiesų gali pagelbėti, jei būtent dėl minėtųjų vitaminų trūkumo per kurį laiką labai suprastėjo regėjimas.Tarkuotos, su šaukšteliu alyvuogių aliejaus, padeda užkietėjus viduriams, geriausia košelę valgyti priš miegą. Morkų košelė padeda gydyti žaizdeles, nudegimus, nušalimus.Iš nesmulkintų morkų organizmas pasisavina vidutiniškai tik 5 proc. karotino, o iš tarkuotų morkų – keturiskart daugiau. Morkų sultys skatina šlapimo išskyrimą, todėl geriamos sergant šlapimo pūslės ir inkstų uždegimais, akmenlige. Morkose gausu antioksidantų: beta karoteno, vitaminų E ir C. Jei norite pagražinti odą, galite gerti morkų sultis arba naudoti jas kaukėms. Svarbu nepamiršti, kad morkos dažo, suteikia odai oranžinę spalvą, todėl jų kaukėmis geriausia mėgautis vakare, ne ilgiau kaip 5 minutes ir tik kartą per savaitę.

Obuoliai

Turi daug ląstelienos, vitaminų C, K, P ir B grupės, kalcio, geležies, pektinų, fruktozės, beta karoteno, angliavandenių, fosforo, kobalto, jodo, cinko, molibdeno, natrio,  chromo, fluoro, baltymų, amino rūgščių ir dar daug ko.. Tinkamiausias produktas užkandžiams, tinka netgi valgymui prieš miega (tik bent pusvalandi prieš miegą), suteiks sotumo, netgi padės ramiau užmigti. Obuoliuose yra nervus stiprinančio magnio. Žvalumo ir geros nuotaikos teikia fruktozė – skatina „laimės“ hormono serotonino išsiskyrimą smegenyse. Lieknina, padeda greičiau deginti kalorijas ir reguliuoja žarnyno veiklą, gydo vidurių užkietėjimą. Viduriuojant, padeda valgyti trintų obuolių. Obuoliuose esančios veikliosios medžiagos stabdo senėjimą, padeda regeneruotis ląstelėms. Oboliuose gausu fruktozės, kuri palaiko pastovų cukraus kiekį kraujyje, todėl nekamuoja alkio priepuoliai ir nesinori saldumynų. O skrandyje išbrinkę pektinai ilgam suteikia sotumo, šalina riebalus ir cholesterolį.  Todėl aktyvėja medžiagų apykaita ir tirpsta riebaliukai,  nesikaupia šlakai, nes greičiau šalinamos medžiagų apykaitos atliekos. Šalina skysčių perteklių. Obuoliuose gausu kalio. Šis mikroelementas varo skysčius ir dėl to krinta svoris. Gerėja virškinimas.  Balastinės medžiagos – celiuliozė ir pektinai – organizme šluote iššluoja iš žarnyno suirusias nuodingąsias medžiagas ir bakterijas. Organinės obuolių rūgštys gerina virškinimą, reguliuoja organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Ursolinė obuolių rūgštis spartina medžiagų apykaitą, todėl šie vaisiai nuo seno vartojami gydant antsvorį ir nutukimą.  Organinės obuolių rūgštys gerina virškinimą, reguliuoja organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Ursolinė obuolių rūgštis spartina medžiagų apykaitą, todėl šie vaisiai nuo seno vartojami gydant antsvorį ir nutukimą.  Vertingiausi – ekologiškai auginti lietuviški obuoliai be chemijos, kaip ryškiuose “parduotuviniuose”. Rūgštesni obuoliai spartina virškinimą, todėl greičiau dega riebaliukai.

Rauginti kopūstai

Turi kalcio, magnio, cinko, kalio, fosforo, silicio, boro ir kt..Ilgai negenda ir  tuo pačiu geba išsaugoti vitaminus, netgi verdant sriubą (iki 50 proc.). Pasižymi uždegimą slopinančiu, antibakteriniu, skausmą malšinančiu, antivėžiniu, organizmą ir imunitetą stiprinančiu, nuo virusų ir bakterijų saugančiu poveikiu. Reguliariai valgant raugintų kopūstų, sumažėja cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje, pagerėja regėjimas, virškinamojo trakto veikla, širdies ir nervų sistema, apsaugo nuo streso, normalizuojama medžiagų apykaita, iš organizmo pašalinami toksinai, raugintų kopūstų kramtymas stiprina dantenas. Raugintuose kopūstuose yra daug pieno rūgšties, jie puikiai valo ir atgaivina odą, suteikia jai sveiko švytėjimo, švelnumo, šviesina pigmentines dėmes, lygina nedideles raukšleles, puikiai apsaugo nuo nudegimų: nudegusią vietą apdėkite raugintų kopūstų rūgštyme suvilgyta nosinaite ar marle ir keiskite 3–4 kartus per dieną. Rūgštymo vonelės puikiai pagelbės grubioms ir šiurkščioms rankoms – palaikykite jas keletą minučių ir nuplaukite šiltu vandeniu.

Riešutai         

Turi senėjimą stabdančių vitaminų, mikroelementų ir omega-6 riebalų rūgščių, mažinančių širdies ligų riziką, labai tinkamas užkandis, tačiau turi ir nemažai kaloriju. Sumalti riešutai, puikus padažas salotoms, pakeičia majonezą ar kitokius riebius padažus, taip pat tinka, natūralių saldainių pagrindui.

Salotų lapai

Gražina odą ir labai tinkami lieknėjant. Turi daug vandens, vitaminų A, C, folio rūgšties. Turi mažai kalorijų, bei greitai pripildo skrandį ir pasotina, jų iš tikrųjų galima valgyti, „kiek telpa“. Salotos yra lengvai virškinamos, jų sultys reguliuoja medžiagų apykaitą, virškinimą, laisvina vidurius, stiprina kraujagyslių sieneles. 100 g salotų lapų turi tik 12 kcal.

Svogūnai

Tik šviežiuose svogūnuose yra fitoncidų (karštis juos ardo), dėl jų svogūnai mūsų sveikatai neleidžia sušlubuoti. O štai geležiai, kurios yra ir svogūnų gumbuose, ir laiškuose, kaitinimas nekenkia.Svarbiausia svogūnų naudingoji medžiaga – kvercmetinas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis augalinis flavonoidas yra puikus antioksidantas, saugo nuo uždegimų ir netgi vėžio, stabdo odos senėjimą. Turi kalio, askorbino rūgšties, PP ir B grupės vitaminų, karoteno, eterinio aliejaus, cukraus, baltymų. Kosulys (angina, bronchitas). Susmulkinkite svogūną, sudėkite į stiklainiuką, ant viršaus uždėkite medaus, sandariai uždarykite ir kelias valandas palaikykite šaldytuve. Susidariusių sulčių gerkite po šaukštelį kas valandą. Jau po poros dienų pastebimas akivaizdus pagerėjimas. Ausies uždegimas (skausmas). Svogūną sutarkuokite, išspauskite sultis, įmaišykite sėmenų aliejaus arba sviesto, suvilgykite vatos tamponėlį ir 6–7 min. įkiškite į ausį (procedūrą kartokite 3–4 kartus per dieną). Kitas būdas. Susmulkinkite svogūną, suvyniokite į drobę, pakaitinkite virš garų, uždėkite ant ausies ir apvyniokite galvą šaliku ar minkšta skarele (taip, kad drobė su svogūnais tvirtai laikytųsi). Kompresą laikykite pusvalandį. Procedūrą kartokite 3–4 kartus per dieną. Svogūnas – pirmoji pagalba įgėlus bitei, širšei, uodui. Skaudančią vietą rekomenduojama įtrinti svogūno sultimis: ir nebe taip niežti, ir neištinsta. Svogūnų sultys tinka gydyti akių miežį. Atsargiai svogūnus valgyti turėtų žmonės, sergantys skrandžio, tulžies, inkstų ligomis.

Kriaušės

kriaušėse nemažai boro gerinančio smegenų veiklą. Puikiai valo organizmą. Kad nepūstu vidurių  kriaušes valgykite,  kaip atskirą užkandį,  nemaišykite su kitais produktais. Kriaušių sultys ne tik gerina šlapimo išsiskyrimą, bet ir valo jį, sunaikindamos nemažai bakterijų. Džiovintų kriaušių nuoviras tinka viduriavimui stabdyti. Taip veikia rauginės medžiagos, kurių kriaušėse būna net iki 20 proc.

Slyvos

Padeda išlaikyti ląstelių rūgščių ir šarmų pusiausvyrą (užteršto organizmo ji būna sutrikusi), spartina medžiagų apykaitą, mažina aterosklerozės, reumato, podagros riziką, padeda išsaugoti liekną figūrą, ypač plokščią pilvuką. Ląsteliena, kurios gausu slyvose, lėtina angliavandenių, kurių gausu visuose vaisiuose, pasisavinimą – cukraus kiekis kraujyje ilgiau išlieka pastovus, ne taip greitai išalkstama.

Varškė ir kiti pieno produktai- Juose gausu vitamino A, gražina odą, saugo ją nuo senėjimo, suteikia minkštumo, elastingumo. Gyvas jogurtas- Kalcis, vitaminas D ir bakterijos, kurios žarnyne išskiria medžiagų, saugančių nuo vėžio

Vynuogės

Turi vitaminų C, B grupės, PP, kalcio, geležies, magnio, cinko, vario, boro. Gana kaloringos (100 g yra 70 kcal), tačiau vynuogės spartina medžiagų apykaitą, turi daug kalio, todėl skatina skysčių išsiskyrimą, o tai mažina maišelius po akimis, celiulitą, vynuogėse nemažai pektinų. Jie šiek tiek laisvina vidurius, tai padeda valyti organizmą. Gerina žarnyno peristaltiką, stiprina sveikatą, maitina, drėkina, skaistina odą.  Puikiai tinka atsiradus norui užkandžiauti ar norint ko nors saldaus. Raudonos spalvos vynuogės vertingesnės už žalias. Vynuogėse yra nemažai antioksidantų, netgi labai reto-  kvarcetino. Be vynuogių, jo yra tik svogūnuose ir arbatžolėse,  veiksmingai mažina žalingą laisvųjų radikalų poveikį. Vynuogėse esantis antioksidantų derinys trukdo susidaryti trombams, palaiko kraujagyslių elastingumą. Be to, neleidžia organizmui „surūgštėti“. O taip gali atsitikti, kai valgoma daug mėsos ir mažai daržovių. Ilgalaikio organizmo „surūgštėjimo“ požymiai išties nemalonūs: nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, polinkis į odos ligas.

Vištos krūtinėlė– Padeda lieknėti net miegant.  Puikus patiekalas norint sulieknėti, o ir šiaip labia skanu ir pietums ir vakarienei- citrinų sultimis apšlakstyta virta (geriau garuose) ar be riebalų kepta vištos krūtinėlė. Labai soti, o baltymų ir vitamino C derinys skatina išsiskirti hormonus, kurie intensyviai degina susikaupusius riebaliukus.

Vyšnios – Turi geležies, kalio, fosforo, vitaminų A, C ir E. Reguliuoja kraujo krešėjimą, mažina rūgimo ir puvimo procesus žarnyne, šiek tiek laisvina vidurius. Dėl antiseptinių savybių vyšnių sultys vartojamos nuo karščiavimo, taip pat atsikosėjimui lengvinti. 100g/72 kcal.

Draudžiama josburtai.lt svetaineje paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur, be josburtai.lt administracijos sutikimo. Gavus sutikimą, būtina nurodyti www.josburtai.lt  kaip šaltinį.

Palikite komentarą
3 komentarai

  1. Edita

    Labai aciu uz labai naudinga informacija, jau daug zinojau,bet dar daugiau suzinojau.Aciu

Komentaras:

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *